Teisingumas: viešas interesas? Nieko negirdėjau

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Lietuvos teisėje terminas „viešasis interesas“ neegzistuoja, nekreipiant dėmesio į faktą, kad ši idėja pristatyta jau 1997 metų Amsterdamo sutartyje, o įtraukta į Romos sutartį, taip paverčiant ją Europos erdvės realybe. Maža Baltijos šalis, kuri yra ES narė jau nuo 2004 metų, turės priimti šią sąvoką ir pritaikyti ją savo teisėje. Tačiau tai ne taip lengva, kaip galėtų skambėti.

Šis teisinis absurdas rėžia akį asociacijoms, kurioms „viešojo intereso“ gynimas yra viena iš teisių, joms suteiktų nuo tada, kai 2004 metais įsigaliojo asociacijų teisės aktai. Jaudintis nereikia: pilietinės visuomenės veikėjai nusprendė sukurti naują įstatymą. Lipdant jį plytą po plytos.

Teisinis lego

2005 metais darbo grupė, sudaryta iš asociacijų vadovų, parlamento narių, teisės ir ministerijų atstovų, susitiko projekto sudarymui. Išeities tašku pasirinktas susilaikymas nuo jau egzistuojančių įstatymų keitimo. Tačiau, įtampos, kilusios tarp skirtingų veikėjų vizijų, šviesoje, darbo grupė greitai pasirinko išeitį – sudaryti naują įstatymą.

Naujas įstatymo projetas buvo pateiktas 2006 metų gruodį. Balandį parlamento komitetas, įpareigotas peržiūrėti pakeistą įstatymą, apibrėžė Lietuvos konstitucijos pakeitimus, kurie leistų priminėti tolesnius teisės aktų projektus. Tačiau tai ir yra dabartinė šios istorijos būsena – pats įstatymo tekstas yra dar nepabaigtas. Niekas nežino, kada ir, ar jis iš viso bus pabaigtas, o asociacijos sunerimusios, nes niekas neatrodo ypatingai dėl to susirūpinęs.

Taip yra todėl, kad įstatymų leidybos sistema, kaip ir teisinė galia Lietuvoje, veikia labai lėtai dėl pernelyg didelio hierarchijos lygmenų skaičiaus. Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Alechnavičienė pateikia pavyzdį, kad tam tikros bylos, dėl kurių į teismą kreiptasi 2003 metais, dar neišspręstos. Pridėkite prie šios maišaties tai, kad teisės pažeidimas neregistruojamas automatiškai, o tai paliekama nuspręsti pirmininkaujančiam teisėjui, kad ieškovams paliekama apmokėti savo nekaltumą įrodančias ekspertizes. Kokteilis ne tik chaotiškas, bet ir pasenęs, paveldėtas iš sovietinės sistemos.

Nulinis įsitraukimas

43-ejų Liudvikas Ragauskis vadovauja asociacijai, kuri kovoja prieš nelegalias statybas ir yra darbo grupės, kuriančios šį įstatymo projektą dalis. Kiekvieną dieną jis pradeda naują kovą, dažnai jau iš anskto praloštą, prieš kompanijas, „puolančias“ Lietuvą, kurios stato naujus statinius ir remiasi problematiškais laikas gautais leidimais, ir kurios tais leidimais piktnaudžiauja, tarkime, statydamos papildomus pastatų aukštus.

L.Ragauskis atskleidžia, kad jam jau buvo pasiūlyta 50 tūkst. litų už nesikreipimą į teismą dėl vieno iš šių „nelegalių“ pastatų. „Tai įprasta čia“, – prasitaria jis, nors jo akimis pagrindinė problema yra ne korupcija, bet lietuvių, įsitraukiančių į asociacijų reikalus, trūkumas.

Komunistinis palikimas ar vietinis mentalitetas? „Lietuviai neturi įpročio klausinėti tokių dalykų, – sako L.Ragauskis. – Jie nesupranta, kodėl juos tai turėtų jaudinti, jiems tai tiesiog nerūpi“. Iš 100 asociacijos narių, kuri yra „viena didžiausių Vilniuje“, tik penki ar šeši imasi veiksmų, prideda jis. Jo požiūriu, viešo intereso įstatymas „išlieka per daug inovatyvus mūsų visuomenei“.

Pragaro spiralė

Kol asociacijos yra trypiamos, yra ir kitų problemų, su kuriomis reikia kovoti. Pasak L.Ragauskio, viešojo inetreso įstatymo projektas būtų netinkamas šiuo momentu. Pirma, projekto turinys jau yra abejotinas, nes dabar jis nesuteikia „viešojo intereso“ apibrėžimo. Be to, svarbus yra procedūros klausimas. Pagal šį projektą, teisėjas dar prieš pradėdamas svarstyti bylą galės nuspręsti, kad viešo intereso argumentas, kuriuo remiasi ieškovas, yra „netinkamas“. Jų nuomonė yra visavaldė ir ji nėra paremta jokiais iš anksto apibrėžtais kriterijais.

Kokia tuomet yra teisingumo ieškančių piliečių paskata pradėti procesą, jeigu yra rizika, kad jis gali būti nutrauktas bet kuriuo momentu? Savicenzūra, legitimumo trūkumas: nepripratę reikalauti savo teisių po ilgų komunistinio režimo priespaudos metų lietuviai neatrodo pasiruošę perimti savo teisių valdymo.

AUTORĖ Amandine Agic