Eurozona: pasiruošimo užkulisiai

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Buvęs Baltijos tigras nuo 2015 sausio 1d. jungiasi prie Frankfurte įsikūrusios bankų sistemos. Kaip Lietuvai sekasi ruoštis euro zonai? Kaip šalies gyventojai reaguoja į naująją valiutą? Cafébabel.com nusprendė pasidomėti pasiruošimo šalyje procesais.

Infliacija, ekonominė plėtra, tapatybės netekimas, atsivėrimas europinei rinkai… Apie visą tai lietuviai galvoja diskutuodami apie euro įvedimą. Kaune – antrame didžiausiame šalies mieste – kaip ir visoje Lietuvoje, 2015 m. sausio 1-oji, yra oficiali įstojimo į euro zoną diena. Mes pabandėme atsiskaityti eurais keliose Kauno turgavietėse. Medaus pardavėjas priėmė valiutą be išsisukinėjimų. Norėdamas grąžinti tinkamą sumą 8 litus (2.30 eurus), jis išsitraukė skaičiuotuvą. Grybų pardavėja atsakė, jog „Viskas priklauso nuo to kiek perki”.

Kaip teigia prekeiviai, turgavietės vadovas juos informavo, jog pirkėjai jau gali atsiskaityti eurais. Tačiau, tas pats vadovas įspėjo, jog iki sausio 1 d. eurų prekyvietėje naudoti negalima. Vis dėlto, tai ne visuomet pritaikoma praktikoje.

Bankai taip pat ruošiasi šiam pasikeitimui. Didžiuosiuose Kauno bankuose, jau galima pastebėti bankomatus su eurais. Vyriausybė ir Lietuvos Bankas organizuoja informacinius užsiėmimus kaimuose. Šešis mėnesius aplink šalį keliavęs autobusas atsakinėjo į gyventojų klausimus.

Svetainėje skirtoje susipažinti su euru pateikiama praktinė ir teorinė informacija. Trumpai, informacija yra paskleista plačiai, šalies gyventojams tereikia į tai atkreipti dėmesį. „Televizijos nežiūriu ir radijo nesiklausau, tačiau mane pasiekia pakankamas kiekis informacijos per mano draugus”, dalinasi 23 metų studentas. Atlikus apklausą, keliolika apklaustųjų teigė žinantys valiutos kursą (3.4528 lito vienam eurui).

Nepasitikėjimas trukdantis įsikurti

Šalyje vyraujanti kantrybės kultūra padeda lietuviams prisitaikyti prie valiutos pasikeitimų. 25 metų laikotarpyje – 4 valiutos: rubliai (1940-1991), talonai  (1991-1993), litai (1993-2014) ir eurai (nuo 2015).

Eurobarometro duomenimis, nuo 2014 birželio, 35 % lietuvių pastebi, jog kiekviena iš valiutų lėmė teigiamą pokytį jų gyvenimuose, palyginus su 44 %, kurie atsakė neigiamai. „Mums reikia įrodymų: sulyg ta akimirka, kada patys rankose laikysime eurus, galėsime pasitikėti šia valiuta”, teigia KTU profesoriai Rytis Krušinskas ir Daiva Dumčiuvienė. Anot 50-mečio praeivio, „50-50: viena vertus, eurą galėsime naudoti ir kitose šalyse. Kita, vyresniems žmonėms bus sunkiau prisitaikyti, tam jiems reikės šiek tiek laiko”.

Infliacija kelia baiminimąsi: „Visų pirma, žmonės bijo staigaus kainų kilimo ir kaip Centrinis bankas stengiamės paaiškinti, jog taip, kainos šiek tiek augs, tačiau ne ypatingai” aiškina Marius Skuodis, Lietuvos banko Europos reikalų specialistas.

Tapatybės klausimas taip pat lieka svarbiu. Pirmoji lito moneta, nukaldinta 1922 metais, buvo naudojama iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios. Sausį, lietuviams teks atsisakyti savo nacionalinės valiutos, išsivadavimo nuo tvirtų Rusijos gniaužtų simbolį.

Kitas nelengvas tapatumo klausimas kyla kalbantis su Kauno gyventojais: nepilnavertiškumo jausmas lydi kiekvieną kartą Kauną lyginant su dabartine šalies sostine Vilniumi. Centrinio banko filiale Kaune, buvome nukreipti į Vilniaus biurą, jog atsakytų į mūsų klausimus.  Net ir žiniasklaidoje, kalbinami ekspertai yra iš Vilniaus ir nekreipia dėmesio į Kauno kaip šalies sostinės 1920 – 1939 svarbą.

Euras atkeliauja, tačiau kaip tai vyks?

Lietuviai turės dvi savaites atsikratyti paskutiniais litais parduotuvėse. Pirmąjį 2015 metų ketvirtį, taip pat bus galima išsikeisti nacionalinę valiutą bankuose. Bus atverta 700 valiutos keitimo vietų. Europos Centrinis Bankas (ECB) parengė infografiką aiškinantį visą procesą.

Remiantis ilgalaikiais Lietuvos Banko vertinimais, valiutos keitimo išlaidos siekia 600 milijonų eurų, o nauda gali siekti iki 11.6 milijardo eurų, teigia Marius Skuodis. „Tačiau niekas nežino kiek euro zona gyvuos”, praneša Rytis Krušinskas, pridurdamas „Jei bent viena iš didžiųjų euro zonos valstybių nuspręs pasitraukti, viskas gali sugriūti kaip kortų namelis”.

Vyriausybė, miestai ir verslų asociacijos įsipareigoja laikytis memorandumo, išskiriant gerąsias praktikas, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą prekių ir paslaugų vertinimo kursą. Po ilgamečio biudžetų mažinimo pensijomis, atlyginimais, nedarbingumo pašalpomis, vyriausybė nutarė euro įvedimo metu padidinti minimalius atlyginimus nuo 1000 litų (290 eurų) iki 300 eurų. Valiutos pasikeitimas taip pat galėtų sukontroliuoti srautus pinigų gaunamų iš juodosios rinkos. „Bankai nusprendė viešai skelbti vardus žmonių, kurie norės išsikeisti daugiau nei 20 000 litų (apie 5800 eurų)”, teigia Rytis Krušinskas. Nepaisant to, nėra jokių legalių apribojimų varžančių šį susitarimą. ,,Dalis žmonių keliauja į kaimus, kur išsikeičia eurus nelegaliu būdu. Nusikalstamumo ir sukčiavimo rizika tikra”, tęsia KTU profesorius. Dėl šios priežasties svarbu informuoti visas visuomenės grandis.

AUTORIUS Aubry Touriel, VERTĖJA Urtė Alksninytė