Diktatorius šalia: Baltarusijos opozicija Vilniuje

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Baltarusija yra vos už 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai buriasi Vilniuje į prieglobsčio ir paskirstymo centrą, tačiau Lietuvos prezidentas toliau palaiko gerus santykius su Baltarusijos despotu.

Centras yra taip paslėptas, kad net KGB jo dar nerado: kas savu noru eitų kilometro ilgumo kelią tarp surenkamųjų namų ir pramoninių pastatų? Bet kas atvykęs į šią vietą gana greitai norės apsisukti: pastatas atrodo apleistas, ženklas ant durų taip pat ir trūksta durų skambučio. Tik inicijuotieji peržengia slenkstį – būti apsupti džiovos. Tik priimtieji peržengia slenkstį ir apsupami neramaus šurmulio.

Žmogaus teisių organizacijos Nash Dom (Mūsų namai) vadovė Olga Karatch pristato ateinančių savaičių planą dviem kolegoms, atvykusiems iš Minsko. Kartu su 300 savanorių jie visoje šalyje platina organizacijos laikraštį: 150 000 egzempliorių – kai tokį didelį tiražą pasiekia tik valstybinė žiniasklaida. Atrodo, jog Karatch trūksta oro, tarsi jos ateitis bus nuspręsta per artimiausias savaites – po septyniolika metų trukusių klastojamų rinkimų, keisis konstitucija ir politinis persekiojimas.

Vestuvių sąmokslas

33 metų moteris visą savo jaunystę atidavė kovai su Baltarusijos despotais. Iki ištekant, aktyvistė jau buvo gerai žinoma, tad šią šventę globojo ir KGB darbuotojai. „Jie palaikė tai sąmokslininkų susirinkimu”,- sako ji. Ilgą laiką jos biuras Minske buvo viena mėgstamiausių slaptųjų tarnybų patikrinimų vieta. 2011 metų balandį vykusio seminaro metu aštuoniolika organizacijos vadovų buvo areštuoti kelioms dienoms ir Olga Karatch buvo sumušta. Ji buvo areštuota „penkiasdešimt ar 100 kartų”, kartais kasdien ir kartais su grasinimais, jog jos šuo bus nušautas ar išprievartautas. Jaunos moteris apie tai kalba taip paprastai, lyg aptarinėtų šildymo sąskaitas. „Tai didelė našta mūsų organizacijai, ilgainiui negalėsime sau leisti solidarumo kampanijų ir teisininkų”.

Po Baltarusijos protestų įkarščio – kartu su demonstracijomis po 2010 m. gruodžio 19 d. rinkimų ir kvailosios revoliucijos 2011 m. vasarą – kaimyninis ES miestas tapo svarbesnis kaip paskirstymo centras. Po to, kai buvo uždraustas Minske, čia atsidarė Europos humanitarinis universitetas (EHU) kartu su daugybe NVO biurų. Aktyvistai Lietuvos sostinę pasirinko  neatsitiktinai: Vilnius yra pirmasis ES pasienio postas, esantis už keturiasdešimties kilometrų nuo Baltarusijos sienos, trimis valandomis kelio traukiniu nuo Minsko. Tai taip pat siejamas dėl glaudaus emocinio ryšio: Vilnya XIX a. buvo Baltarusijos kultūros centras. Šiandien mieste vis dar gyvena daugiau nei dvidešimt tūkstančių baltarusių.

Juodoji Dalia

Kol Vilniuje priimami Aleksandro Lukašenkos priešininkai, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko ekonominius ir diplomatinius ryšius su diktatoriumi, kuris tarptautiniu mastu yra izoliuotas  – lietuviai už tai jai dėkoja aukštais palaikymo reitingais. Baltarusija yra svarbi mažos, ekonomiškai silpnos Lietuvos prekybos partnerė. Tačiau rugpjūtį pamatėme, link ko veda bendradarbiavimas su režimu. kai Lietuvai paviešinus Baltarusijos žmogaus teisių aktyvisto Aleso Byalyatski banko sąskaitos duomenis, tai prisidėjo prie ketverių su puse metų nuteisimo kalėjiman.

Praėjus metams po viltingų ir bevaisių masinių protestų Minske, aktyvistai jaučiasi kaip Sizifai, tik juodas humoras juos gelbsti nuo pasidavimo. Išplatinamos Lukašenkos karikatūros. Viena jauna vertėja net negali pagalvoti apie žodį rinkimai, ji juokauja: „Nenuostabu, aš vis tiek to nesu patyrusi”. Jie žino, jog tol, kol Rusija ir toliau finansiškai rems Lukašenką, baltarusiai ir toliau kentės, o ne kils aukštyn ir užims poziciją.

Kūčios su slaptosiomis tarnybomis

Net ir ištremtasis Europos Humanitarinis universitetas, kažkada buvęs politinės opozicijos bastionu, atrodo užmigęs. Ne daugiau kaip 15% studentų yra politiškai aktyvūs, prognozuoja Kasia Stsiapanava. Žurnalistikos studentė taip pat įsitraukusi – stebi rinkimus ir yra Baltarusijos žmogaus teisių namų (HRH) pranešėja. Ji teigia, kad ypač jaunesni studentai, kurie gimė Lukašenkai jau būnant valdžioje, į EHU dažniausiai ateina vien dėl karjeros galimybių.

Gandai plinta. Vis dėl to, KGB samdo studentus pranešinėti informaciją apie savo kurso draugus. Stsiapanava linkteli. „Manau, kad tai visai tikėtina”. Praėjusių metų Kūčių išvakarėse ji pati buvo areštuota pasienyje ir pasodinta į KGB tyrimo kamerą. „Pareigūnai bandė mane apklausti, ar opozicijos kandidatai paskatino mus, studentus, vykti į protestą Minske, ir ar aš buvau „gera” ar „bloga” rinkimų stebėtoja. Iš pirmo žvilgsnio Stsiapanava atrodo draugiška ir pažeidžiama – lengva auka, pasieniečiai turėjo pagalvoti. Tačiau kaip jie klydo!

Būdama režimą kritikuojančios žurnalistės dukra, Kasia Stsiapanava buvo pasirengusi galimam areštui. Eidama į tardymą, paskambino telefonu savo tėvams ir davė interviu, kuris buvo tiesiogiai transliuojamas. Viskas labai greitai pasikeitė – jos tėvas telefonu pagrasino KGB agentams, kiti žurnalistai pranešė apie šį atvejį drąsindami 21-erių merginą. Po keturių valandų savo metus pranokstanti Stsiapanava buvo paleista. „KGB taip pat sudaryta iš žmonių – ir kai kurie yra kvailesni, nei mes tikime”, – sako ji. „Kiekvieną kartą kertant sieną matau vyrus, kurie mane areštavo praėjusiais metais. Matau, kaip ilgai jie tyrinėja mano pasą. Matau, kaip jie mane atpažįsta, ir matau, kad jų raudonuoja iš gėdos”.

Naujajame Nash Dom centre darosi šalta, išsekę kolegos dreba įsikibę arbatos puodelių. Tarsi norėdama save nuraminti, Olga Karatch vėl ir vėl prašukuoja surištus plaukus. Nepaisant užrašų, lėkščių ir skrajučių chaoso, neoninėje šviesoje spindi plastikinė eglutė. Karatch vis dar nežino, ar jai pavyks Kalėdas sutikti namuose. Arabų pavasario metai baigiasi, Lietuvoje prasideda baltarusiška žiema.

AUTORĖ Christina Felschen, VERTĖJA Urtė Alksninytė