Santuoka Lietuvoje: pavojingi ryšiai

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, didėjančiam santuokos nepopuliarumui priešinasi labiau. Atkaklumas, kurį atidžiai puoselėjo gana įtakinga bažnyčia, kenčia dėl naujų visuomeninių tendencijų, ant kurių altoriaus tenka aukoti savo pagrindinę instituciją. Pokalbis apie Vilniaus, Kauno ir visą maištingų vestuvių painiavą.

Kęstutis Ignatavičius yra laimingas. Įsispraudęs į aptemptą sportinį megztinį, penkiasdešimtmetis demonstruoja plačią šypseną išdidžiai mosikuodamas rankų darbo skeptru, kuris, pasak legendos, laimina susituokusias Kauno poras. „Kuo daugiau nuotaka paskambins skeptro varpeliu, tuo daugiau vaikų ji turės”, – pabrėžia patenkintas. Kęstutis šį daiktą pagamino pats. Kaip ir sukūrė daugiau mažiau pusę visų miesto porų. Praėjo 22 metai nuo tada, kai šis vyras pradėjo vadovauti šioms ceremonijoms. Šiaip ar taip, ponas Ignatavičius sutuokė dabartinį Kauno merą, kai kuriuos garsius krepšininkus ir daugybę vietinių politikų.

Susituokti bet kokia kaina

Šį rugsėjį vasaros saulė nuplieskia antrą pagal dydį šalies miestą ir pirmąjį kartą Kęstutis nusprendžia šventėse dalyvauti joms nevadovaudamas. Ir šiandien aiškiai matoma, kad iki dienos pabaigos bus įregistruotos 24 naujos poros, kurias patvirtino savivaldybė. Pristatyta it degustavimo meniu, programoje vedybų ceremonijos vyksta 10 minučių, o būsimų santuokinių porų gimimo datos be išimties svyruoja per 1990-uosius. Nuo 10 valandos ryto būsimi sutuoktiniai patenka į priėmimo kambarį, pasikeičia trimis sakiniais su ceremonijos šeimininke, pasirašo dokumentus ir galiausiai išeina iš kambario priešais kitą porą, kuri jau laukia savo eilės. Tai trunka tik tris minutes. Paprastai yra ne daugiau kaip 10 žmonių, kurie kartu palieka pastatą. Lauke, kai kurie susirinkusieji plojimais, bet be konfeti išlydi juos ir įsodina į užsakytą limuziną. Kęstutis nesigėdija aplinkinių banalybės, tačiau susiraukia, paprašytas patvirtinti įspūdį, jog mieste jaunos poros sutuokiamos kaip ant surinkimo linijos. ,,1990 m. aš švenčiau 5000 tuoktuves, o 2013 m. turėjome tik 2000”.

Kaip ir daugelyje Europos šalių, jauni žmonės šeimos institucija nesižavi. 2014 m. Susituokusių porų skaičius sumažėjo mažiau nei kitose ES šalyse, tačiau viena iš dviejų santuokų baigėsi skyrybomis. Manoma, kad 2011 m. 30% kūdikių gimė ne santuokoje. Tendencija, kuri yra įprasta, jei atsižvelgsime į naujausius naujos kartos, kuri priešinasi šeimos židinio kūrimui, siekius. Nepaisant to, Lietuvoje šio laikmečio dvasia jaučiama silpniau nei kitur. Seimas du kartus bandė pakeisti Konstitucijos 38 straipsnį, apibrėžiantį, kas yra šeima. Koks to tikslas? Padaryti santuoką vieninteliu teisiniu šeimos pagrindu. 2008 m. Konstitucinis Teismas atmetė pasiūlymą dėl paramos stokos. 2012 m. konservatorių persiųstas tekstas turėjo oficialų siekį „Kurstant daugiau meilės tarp piliečių, visiškai atmetant bet kokias ideologines tendencijas”. „Į Talibaną panašus įstatymas”, – teigė tuometis socialdemokratų atstovas, kuris jaudinasi dėl vienišų piliečių ir įvaikintų vaikų ateities. Seimas, aukščiausia šalies įstatymų leidžiamoji valdžia, ne vienintelis skatinęs santuoką. 2012 m. pavasarį dėl smarkiai sumažėjusio gimstamumo ir ryškios emigracijos Darbo ir socialinės apsaugos ministerija pradėjo plačios apimties radijo kampaniją, kurios tikslas – „apgyvendinti Lietuvą”. Žiniasklaida tą patį daro transliuodama linksmus neseniai susituokusių žvaigždžių veidus TV žiniose.

„Lietuva religinga šalis”

Net jei ginčai žiniasklaidoje tęsis visu pajėgumu, Bažnyčia išlieka pagrindine viso to organizatore. Šalyje, kurioje 80% gyventojų laiko save katalikais, nėra neįprasta, jog kai kurie kunigai bando užtikrinti, kad dabartiniai reikalai klostytųsi gerai. Marija Aušrinė Pavilionienė apie tai žino daugiau. 2004 m. politinis šios senosios literatūros profesorės krikštas įskiepijo tik vieną norą: pasmerkti visus slaptus susitarimus tarp Bažnyčios ir Lietuvos valstybės. Dabar, praėjus dešimtmečiui nuo kryžiaus nešiojimo, pavaduotoja iš anksto klausia, ar pašnekovas tiki Dievu ir vėl atsidūsta, kai laikas kalbėti apie temą. „Padėtis blogesnė, nei buvo prieš 10 metų. Šeimos klausimas seime daugiau nebesvarstomas, beveik visos partijos, įskaitant manąją, jį nuolat atideda”, – sako ji, lenkdama kampus dokumentų puslapiams. 2012 m. jų buvo tik sauja žmonių, kurie demonstravo priešais seimą balsavimo dėl garsiojo Konstitucijos 38 straipsnio ratifikavimo išvakarėse. Savo kabinete Vilniuje, socialdemokratų atstovė su kiekvienu nauju klausimu atsidūsta, dažniausiai ieškodama atsakymų savo pašnekovo akyse, užbaigia sakydama, kad „Lietuva yra religinga valstybė“.

Jos padėjėjai paruošia šimtus puslapių, kuriuose pagrindžiami Vatikano ir Lietuvos Respublikos santykiai švietimo, kultūros, kariuomenės ar vyriausybės atžvilgiu. Įstatymų vykdymo klausimais atstovas naudoja sąlyginį laiką: „įtaka gali būti”. Būdama atsidavusi ateistė, Marija tiki tik tuo, ką mato: besimeldžiantys atstovai,  kunigas atliekantis seimo užduotis ir jos vardas, kabantis ant bažnyčių vartų su užrašu „nebalsuok už ją”.

„Apsaugok meilę”

Kaune bažnyčios remiamos programos, skirtos padėti jauniems žmonėms „aiškiau pamatyti dalykus”, yra gana draugiškos. Pasiruošimo šeimai pagalbos centre ant stalelio svečių laukia trys kavos puodeliai ir du lapeliai. Prigauta tarp kaktuso ir Kristaus replikos, centro bendraįkūrėja Giedrė plačiai nusišypso. Oficiali įstaigos žinutė smarkiai nesiskiria nuo vyriausybės. Kiekvienais metais programoje dalyvauja šimtas jaunų porų, jog „išmoktų mylėti ir išsaugoti šią meilę”. Vienu metu finansuotas Karito ir amžinai palaimintas Vatikano, Kaune įsikūręs centras yra vienas iš 50 centrų Lietuvoje, kuriuos per dešimtmetį pastatė ir finansavo Bažnyčia po nepriklausomybės. Konkrečiai kalbant, poros ruošiasi santuokai ir susituokusios poros gyvenimui grupiniuose seminaruose, bet ypač per sužadėtuvių (pratybų) knygą, kurią sudaro 83 puslapiai įvairių pratimų susijusių su būsimu santuokiniu gyvenimu kartu.

23 metų Mindaugas jau metus ruošiasi santuokai. Šiandien jis tapo vienu iš programos kuratorių ir ką tik pasipiršo savo merginai. Kartu su Migle jie ramiai paaiškina, jog centras leido jiems „šventoje sąjungoje surasti meilę”. Jiems ši meilė yra „pasirinkimas”, kur pasiūlius ryžtis santuokai, „žmogus tampa atsakingas prieš savo šeimą, draugus ir Dievą“. Marijai Pavilionienei tai mintinai išmokti sakiniai, simbolizuojantys religinės institucijos „parengimą ir visąžiniškumą”, jaudinantis dėl šio iškilmingo akto aukos – santuokos – naujausių visuomenės tendencijų priešaky.

Bet kokiu atveju, artimi santykiai tarp Bažnyčios ir jaunosios kartos susiduria su dar vienu nusivylimu. Šiandien labai mažai porų skambino Kęstučio varpais, veikiau bėgdami 200 metrų tolyn, link bažnyčios, kur žmonės jau stovi eilėje.

AUTORIUS Matthieu Amaré, VERTĖJA Urtė Alksninytė