Iš San Diego į Vilnių: viskas ko reikia žydiškai bibliotekai

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Šiuo metu Lietuvoje nėra labiau daugiakultūrės vietos už naująją biblioteką, kuri gruodžio 16 d. atsidarė šios Baltijos valstybės sostinėje. Mintis paprasta: visos knygos, filmai ir muzika turi būti susiję su žydiškomis temomis, rašytojais ar menininkais.

Steveno Spielbergo filmai nuguls šalia religinių tekstų, knygos apie sinagogas Turkijoje šalia nuotraukų dovanotų bibliotekai, su tokiais aktoriais kaip Leonardas Nimoy, geriau žinomu kaip Spock iš filmo Žvaigždžių kelias (Star treck). Didžioji dalis šios nedidelės parduotuvėlės Vilniuje daiktų bus anglų kalba, tačiau bibliotekoje bus galima rasti rusų, prancūzų bei vokiečių kalbų tekstų. Kalbos, kurias išvysime Vilniaus žydų bibliotekoje yra neribojamos, svarbiausia, jog knygos atitiktų minėtus žydiškus kriterijus.

Įkūrėjas Wymanas Brentas

Unikalioji bibliotekos kolekcija yra 49 metų amerikiečių knygų pardavėjo Wymano Brento, smegenų vaisius. Jis nėra nei žydas, nei turi giminiškų ryšių su Lietuva. Jis yra tiesiog literatūros mylėtojas, kuris prieš septynerius metus savo gimtojo miesto San Diego, Kalifornija, knygyne aptiko amerikiečių rašytojo Harry Kemelmano Rabbi Small seriją. Religingo detektyvo nuotykius pasakojantys romanai buvo labai populiarūs septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Nuo tada jo kolekcija ir susidomėjimas knygomis, filmais bei suvenyrais augo, kol supratus, kad turi su tuo ką nors daryti, gimė idėja bibliotekai. 1994 metais pirmą kartą atvykęs į Vilnių ir įsimylėjęs vingiuotas, akmenuotas gatves, gotikines katedras ir turtingą žydų paveldą, Brentas suprato, jog bibliotekai lemta čia būti. 2008 metais Wymanas išsiuntė savo kolekciją į Vilnių  – iš viso apie 4 000 daiktų – ir pradėjo ieškoti, kur ją sudėti. „Ši naujoji biblioteka veiks bet kuriuo atveju”, – sako vertėja ir bibliotekos bibliografė Olya Lempert, lankiusi vienintelę žydų mokyklą Vilniuje. „Tai bus atsitiktinis įvairių daiktų asortimentas arba netyčiom pavirs į gražią kolekciją”.

Kultūros ministerija skyrė bibliotekai dalį pastato Gedimino prospekte, pagrindinėje Vilniaus gatvėje ir 700 000 litų (apie 200 000 eurų arba 166, 813 svarų) paramą. Wymanas, kolekcijai paaukojęs 50 000 dolerių, taps pagrindiniu bibliotekos ambasadoriumi ir kvies įvairius asmenis bei įstaigas dovanoti knygas. „Lietuvos ateičiai yra ypatingai svarbu suvokti, kad esate turtingos ir įvairialypės Europos kultūrinės tradicijos dalis”, – sako kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Šis projektas atkurs spalvingos Vilniaus mozaikos dalį. Tai mums padeda suvokti visos mūsų šalies kultūros paveldą”.

Žydai Vilniuje

Iš maždaug 220 000 žmonių, gyvenusių čia prieš Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvoje gyvena apie 5 000 žydų (apie 0,1% gyventojų). Vilnius buvo Kewish meno ir kultūros kultūros centras. Žydai daugiau ar mažiau gyveno taikiai su savo kaimynais lietuviais, rusais ir lenkais. Šiandien išliko tik dalis turtingo Lietuvos žydų paveldo ( iš daugelio žydų bibliotekų, veikusių iki Šoa beveik nieko neliko). Vilniaus Gaono žydų muziejaus tolerancijos centras, sunkiai dirba, jog apšviestų Lietuvą apie skaudžią holokausto istoriją, blokuotą sovietmečiu iki kol Lietuva tapo nepriklausoma (trečią kartą savo istorijoje) 1990 metais. Nors iki šiol vyrauja įvairios klaidingos nuomonės tarp lietuvių ir žydų bendruomenių, šie metai paskelbti oficialiais Lietuvos holokausto aukų atminimo metais. Kaip pasakoja Žydų muziejaus holokausto parodos vadovė Rachelė Kostanian, pastaraisiais metais visuomenėje įvyko pastebimas pokytis. „Holokaustas šiek tiek daugiau įsitraukė į žmonių sąmonę”.

Žydiškas gyvenimas Vilniuje yra gana minimalus, pačių liko nedaug, todėl daugiausia jų buriasi aplink žydų bendruomenės centrą. Įsikūręs gražiame, sename pastate, kur anksčiau buvo žydų tarbut mokykla, bendruomenės nariai renkasi mokytis jidiš kalbos – beveik pamirštos kalbos, kuria plačiai kalbėta prieš karą. Centras taip pat organizuoja šokių vakarus ir išvykas į kaimą jauniesiems moksleiviams. Jaunimo grupės organizatorius Valentinas kilęs iš mišrios šeimos – jo tėvas yra žydas, o motina – rusė. Vis dėlto jis tvirtai identifikuoja savo žydišką kilmę, ant hasa rankos (populiarus žydų sėkmės simbolis) suplanavęs tatuiruotę, kurią mums išdidžiai parodo.

Bendroji parama

Valentinas nėra bibliotekų gerbėjas, tačiau džiaugiasi naujuoju atidarymu ir žada apsižvalgyti. Panašiai ir platesnė žydų bendruomenė palaiko naująją biblioteką, nors kai kurie uostamiesčio gyventojai abejoja, manydami, jog valdžia manipuliuoja naujuoju projektu, diktuodama, kas bus kolekcijoje arba norėdama parodyti Vakarų pasauliui, ką Lietuva daro dėl prarastojo paveldo. „Vien dėl to, kad žydė parašė knygą apie sodininkystę, dar nereiškia, jog ji neprisideda prie žydiškosios kultūros”, – pastebi žydų muziejaus bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Rosa Levitaitė. „Tai labiau užsienio kalbų biblioteka.” Wymanas neginčija šio fakto. Jis tikisi pritraukti žmonių, kurie taip pat nori mokytis kitų kalbų, žiūrėti filmus (pvz., 1953 m. Pasaulių karas, čia tinkamas dėl to, kad jo žvaigždė Gene Barry yra žydų kilmės) ir dalyvauti pokalbiuose. „Ši biblioteka skirta ne tik žydų bendruomenei, ji skirta visiems. Noriu, kad žmonės žinotų kaip žydai prisidėjo prie pasaulio”.

Ar apskritai yra žydų kultūros poreikis? „Biblioteka turi tai, kas gali pritraukti jaunus žmones, ypač jei jie rengia renginius, parodas ar susitikimus su įdomiais žmonėmis”, – sako kino dramaturgijos studentė Teklė Kavtaradzė. Olya Lempert eis pažiūrėti, ką Brentas surinko. „Tikimės, kad tai pritrauks teigiamo dėmesio, o lankytojai norės toliau gilintis”, – sako ji. Tai ir yra esmė. Wymanas bibliotekoje žada reklamuoti visas žydų kultūros įstaigas ir tikisi, kad žmonės užmegs teigiamus ryšius, taip pat kaip ir jis prieš randant Rabbi Small knygą. ,,Perskaičiau tą knygą ir tik pažvelkit kur esu šiandien, po septynerių metų. Niekada negali žinoti, ką žmonės sau suras bibliotekoje”.

AUTHOR Sonia Zhuravlyova, VERTĖJA Urtė Alksninytė