Rytų Kalifornija

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Iš tolo nedidelis dviejų aukštų pastatas paskęsta Vilniaus šiaurės vakarų priemiesčių pilkume. Tačiau už kuklių durų, kur atvykėlius pasitinka ES vėliavos lipdukas, lankytojams atsiveria galybė aukštųjų technologijų laboratorijų. Jos priklauso Lietuvoje registruotai kompanijai „Ekspla“, kuri valdo moderniausias lazerių gamyklas Europoje. Tiesiog sutapimas? Toli gražu ne.

Raimonda Sadauskienė, Lietuvos plėtros agentūros direktorė, prisimena kad „7-ame ir 8-ame dešimtmetyje Lietuva buvo TSRS „Silicio slėniu“. Per 30 metų Lietuvoje fizikos daktarais tapo ne mažiau kaip 3500 studentų. Ji pripažįsta, kad būtent tokios „mokslinės ir technologinės tradicijos padėjo Lietuvai sėkmingai pereiti prie modernios rinkos ekonomikos“.

Nors plataus vartojimo elektronikos gamybos apimtys pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo, Lietuva vis dar garsi keliomis labai gerbiamomis gamybos ir tyrimų sritimis: biotechnologijomis, lazerių pramone, mechatronika (sinergetinėje mechaninės inžinerijos, elektronikos, kompiuterių ir valdymo sistemų kombinacija), taip pat informacinėmis technologijomis.

Kiekvienoje iš minėtų laboratorijų stovi montavimo stalai su ertmėmis, kuriose tvirtinami įvairūs optiniai elementai. Šalia veikia dulkių, pirmo ir svarbiausio lazerio priešo, kolektoriai (siurbliai). Šiose patalpose technikai ir inžinieriai į vieną visumą sujungia optinius elementus, generatorius ir stiprintuvus, iš kurių susideda lazeriai. Atitinkamai sumontuota konstrukcija išskiria pageidaujamas savybes turintį lazerio spindulį. Galutinis produktas gali atrodyti kaip didelė pilka dėžė, tačiau tokia dėžė „gali kainuoti ir iki pusės milijono eurų“, – teigia „Ekspla“ komunikacijos skyriuje dirbantis Laurynas Ukanis.

Nuo 2004 – ųjų, kai Lietuva tapo ES nare, „Ekspla“ apyvarta augo apie 15 proc. per metus. 2007 – aisiais vadovai pasiekė beveik 10-ies milijonų eurų ribą. Pasaulyje „Ekspla“ vertinama ne mažiau už savo žymiausius klientus, tarp kurių ir technologijų lyderės NASA, IBM, „Mitsubishi“, ir kai kurie prestižiniai pasaulio universitetai.

Tiksli pilkosios smegenų medžiagos technologija

Be „Ekspla“ egzistuoja ir dar daugiau lazerius ir optikos komponentus gaminančių kompanijų, kurių apyvarta vis dar siekia tik kuklius 15 milijonų eurų. Tačiau 15-20 proc. augimas teikia vilčių. Žmogus, atsakingas už šį dinamišką augimą – Algimantas Piskarskas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vadovas.

Algis Piskarskas Lazerinių tyrimų centro laboratorijoje

Jis – tikras sovietinio mokslinio parengimo palikuonis, talentingas tyrėjas, sukėlęs revoliuciją lazerių gamybos sektoriuje. Šis akinius plonyčiais stiklais nešiojantis mokslininkas pasitinka mus savo biure, aštuntame vieno iš universiteto pastatų aukšte, su geraširdiška šypsena. Papasakojęs apie pastaraisiais metais Lietuvos mokslų akademijoje ir Vilniaus universitete vykusias aukso vidurio tarp fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų paieškas, jis pabrėžia, kad balansas tarp tokių tyrimų tapo dar svarbesnis tada, kai griuvo Tarybų sąjunga. Tada, kai Lietuva tapo nepriklausoma ir norint išlikti pasidarė būtina rasti būdą prisitaikyti prie pramonininkų.

Tokio prisitaikymo rezultatai – ne tik pagrindinės Lietuvos lazerių pramonės kompanijos „Ekspla“ ir „Standa“, bet ir daugybė naujų, mažų ar vidutinio dydžio įmonių. Geriausias tokio vystymosi pavyzdys – unikalaus daugiaspalvio lazerio plėtojimo devintame dešimtmetyje padarinys, 1993 metais įkurta įmonė „Šviesos konversija“.

Šiandien ši kompanija valdo apie 80 proc. šio produkto pasaulinės rinkos, o jos metiniai pardavimai siekia beveik 2 milijonus eurų. Apie 30 universiteto teritorijoje dirbančių, tarp kurių daug ir magistro laipsnio siekiančių, darbuotojų dėl investicijų į tyrimus ir vystymąsi su Vilniaus Universitetu glaudžiai bendradarbiauja nuolat.

Rėmėjai: LR vyriausybė ir ES

A.Piskarskas paaiškina, kad „būtent tokie tyrimai padėjo Lietuvai tapti pastebima“. Ir iš tikrųjų, pastaraisiais metais LR vyriausybė minėtų pramonės sričių vystymąsi, o ypatingai inovacijas šiose srityse paskatino iš esmės. Tai puikiai atsispindėjo ir „Nacionaliniame susitarime siekiant ekonominės ir socialinės pažangos“, kuriame Lietuvos BVP augimą iki 2015 metų tikimasi pakelti iki 25 proc.

Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių svetur garsino ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Oficialaus vizito į Amerikos vakarų pakrantę metu, 2007 m. vasario mėnesį jis kalbėjo, kad Lietuva turi „didelį intelektualinį potencialą, kuris tikrai leidžia mums dėti dideles viltis į aukštųjų technologijų sektoriaus vystymąsi“.

Galimybių svajoti apie ką nors daugiau nuo tada, kai įstojo į ES, Lietuva tikrai neturėjo. Tada, kai Europos Komisija pavadino Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą meistriškumo centru Europoje, atsirado investicijų ne tik renovacijai. Centro direktorius su pasitenkinimu pabrėžia, kad „kartu su įvairiais verslo atstovais mes gavome 3,5 milijonų eurų finansavimą trims didelio masto tyrimų ir plėtros projektams.“

Europos Kalifornija

Dar vienas A.Piskarsko ir jo padėjėjų vykdomas projektas – 2008 m. startuoti turintis „Saulėtekio slėnis“. Šis iš dviejų „Made in Lithuania“ verslo pastatų sudarytas kompleksas turėtų iškilti už keliolikos metrų nuo universiteto laboratorijų iki 2008- ųjų pabaigos. Projekto vadovas Andrius Bagdonas teigia, kad pagrindinis projekto tikslas yra „vienoje vietoje sujungti aukštąsias technologijas ir jas remsiantį verslą“.

Iki 2015 – ųjų Lietuva siekia tapti Baltijos silicio slėniu ir įgyvendinti dar du biotechnologijų Vilniuje ir mechatronikos Kaune projektus. Suvienyti 500 mažo ir vidutinio modernių technologijų verslo atstovus – ambicingas tikslas, tačiau pabandyti išnaudoti 600 milijonų eurų ES struktūrinių fondų paramos iki 2013 – ųjų tikrai verta.

AUTORIUS Philippe Jacqué, VERTIMAS