Emigracija – valstybės priešas numeris vienas

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Atsargų pilnos dėžės paslepiamos po šaldomo sandėlio stogu Clondalkine, Airijos sostinėje, 20 minučių nuo Dublino. Temperatūra čia laikosi žemiau 15 laipsnių Celsijaus. Vytautas Šlivinskas dėvi specialius rūbus, kurie jį apsaugo nuo šalčio. Šiandien jo darbas – perpakuoti picas ir ledus skirtingoms didžiausio prekybos centro Airijoje atšakoms. Kartu su dar dešimt savo kolegų iš Lietuvos paruošia prekes siuntimui.

Nepriklausomybė ir laisvė

Lietuvoje šiuo metu gyvena 3.5 milijonų žmonių. Beveik pusė jų – po 1991 metų šalį palikę emigrantai. Tikslių duomenų nėra, tačiau didžioji dalis – nelegalūs imigrantai. Airijoje gyvena vien 100 000 lietuvių. Kitos šalys mėgstamos imigrantų yra Ispanija, Jungtinė Karalystė, Amerika. Kaip skelbia Viešosios politikos ir vadybos institutas, pagrindinės imigracijos priežastys siejamos su prastomis darbo sąlygomis ir mažais atlyginimais.

„Airijoje per savaitę uždirbu 500 eurų (prieš mokesčius)”, – pasakoja 21-metis – ,,Vilniuje likęs mano draugas dirba krautuvo vairuotoju. Skaičiuojant eurais, jis per mėnesį uždirba 140 eurų”. Į Airiją Šlivinskas atvyko prieš du metus: „Norėjau būti laisvas ir nepriklausomas nuo savo tėvų. Pabodus studijoms, viską mečiau.” Daugelis lietuvių išvyko svetur dar Caro laikais, norėdami išvengti privalomosios karinės tarnybos Rusijoje. Pirma didžioji emigracijos banga prasidėjo iškart po Lietuvos nepriklausomybės. Šalis išgyveno didelę ekonominę krizę, o nedarbo lygis pakilo iki 20 %. Daugelis sovietinių viešų įmonių buvo valdomos neefektyviai ir perėmė per daug darbuotojų. Vis dėlto, tai negaliojo ekonominėje rinkoje, kur verslai turėjo arba užsidaryti, arba daugelį savo darbuotojų atleisti”, – aiškina Jonas Čičinskas,  VU Ekonomikos profesorius. Dešimtys tūkstančių prarado savo darbus ir paliko šalį ieškodami darbo perspektyvų užsienyje. Ilgainiui, tai teigiamai paveikė ekonomiką, kadangi dar šiandien, šimtai milijonų eurų yra atsiunčiami į šalį kiekvienais metais. Tai dar vienas postūmis šalies ekonomikai.

Didelio konkurencingumo pavojai

Nuo tada kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare 2004 metais, išvyksta vis daugiau žmonių. Tai kelia susirūpinimą politikams ir ekonomistams, kurie šį augimą mato su siaubu. Tuo tarpu, ekonomika įgauna pagreitį, nuo 2005 metų pakilusi 7.5%. Maža rytinė valstybė kenčia nuo didelio darbuotojų trūkumo.

Kaip ir daugelyje ES šalių narių, vidutinis atlyginimas taip pakilo, jog 2006 metais beveik 20% visos populiacijos uždirbo 479 eurus per mėnesį.  Dėl šiandieninės ekonomikos, kuri yra ypatingai intensyvi įdarbinimo prasme, gaminant tokias prekes kaip baldai ar tekstilė, ilgainiui prarandamas konkurencingumas, dėl tų pačių prekių pigesnio gaminimo Rumunijoje ar Vakarų Rusijoje.

Profesorius Čičinskas tiki, jog lietuviškiems verslams ypatingai svarbu rinkai teikti naujoviškus produktus. ,,Be to, šalis priklauso nuo ateities investicijų į užsienio įmones. Šiuo atveju, aukštos kvalifikacijos akademikų emigracija (vadinama ,,smegenų nutekėjimas”) nepaprastai trukdo ekonomikos modernizacijai. Tai tikras pavojus šalies ateičiai”, sako jis. Gabrielius Žemkalnis, atstovaujantis Pasaulio Lietuvių Bendruomenę  Vilniuje, organizaciją, kuri reprezentuoja Lietuvos emigrantų interesus, laikosi panašios nuomonės. Žemkalnio biuras įsikūręs toli nuo Lietuvos seimo ir tai, ne be priežasties – 78 metų buvęs emigrantas pirmiausia yra lobistas. Nebūčiau laimingas, jei mūsų organizacijos netrukus nebereiktų dėl to, jog visi emigrantai sugrįžtų namo”,- juokiasi Žemkalnis.  Aiškindamas ką valstybė pirmiausia turėtų padaryti norėdama pasiekti šio tikslo, išpeikia šalies biurokratiją. „To jau per daug. Mes nepritraukiame jokių užsienio investuotojų. Mes baiminamės bet kokio besikuriančio verslo”, – teigia žmogus pusę šimtmečio praleidęs Australijoje.

Savą kultūrą prarandant

Politikai Lietuvoje šią problemą žino jau seniai. Jau beveik mėnuo kaip nepateikiamas naujas pasiūlymas dėl emigracijos stabdymo. Bent jau Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas pareikalavo sumažinti pajamų mokestį, jog visi lietuviai galėtų uždirbti daugiau. Tai yra vienintelė priemonė galinti užkirsti kelią tolimesnei emigracijai ir užtikrinti esamų lietuvių emigrantų sugrįžimą.

Daugelis lietuvių baiminasi, jog dėl kelių atvykėlių bus prarasta nacionalinė tapatybė. Manoma, jog dar daugiau lietuvių išvykus, lietuvių kalba ir tradicijos keliaus užmarštin. Tai reiškia, jog daug kas priklauso nuo Lietuvos emigrantų, kurie išlaiko savo kultūrą gyvendami užsienyje, lankydamiesi lietuviškuose festivaliuose, kurie vyksta reguliariai. Ispanijoje buvo atidarytos vienuolika lietuviškų mokyklų. „Vaikai turi išmokti kalbėti gimtąja kalba. Tik taip jie galės įsitvirtinti Lietuvoje”, – mano Žemkalnis. „Jie sugrįš tik tada kai šalyje pagerės gyvenimo sąlygos”. Vytautas planuoja trumpam palikti Airiją tam, kad galėtų įgyvendinti tam tikrą planą tėvynėje. „Kaskart kai grįžtu atostogų, pastebiu kiek daug pasikeitę į gerą. Pasiilgstu Lietuvos, todėl metas čia sugrįžti” – pasakoja  Vytautas. Jis dar susitiks su savo draugais lietuviais paskutiniam kartui Clondalkine pasivaikščioti per barus. Vytautas neturi jokių minčių kas jo laukia ateityje : „Aš turiu daugybę planų, kuriuos noriu kuo greičiau įgyvendinti Lietuvoje”.

AUTORIUS Sven Becker, VERTĖJA Urtė Alksninytė