Energetika: pabėgimas iš Tarybų sąjungos

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Nuo 88% branduolinės energijos 1993 metais, Baltijos šalys 2007 metais naudojo tik 26%. 14 metų buvo matomas įstojimas į ES ir per tą laiką smarkiai išaugusi energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Lietuva pasitiki Europa norėdama užtikrindama savo energetinį saugumą, tačiau koks teisingas atsakymas? Branduolinis, atsinaujinantis ar abu šaltiniai?

1993 m. Lietuva įveikė pasaulio rekordą – 88% savo energijos gavo iš atominių elektrinių. Tuomet, įstojus į ES, dėl energetikos revoliucijos šis skaičius sumažėjo iki 26 % 2007 metais. Paaiškinimas? Lietuvos stojimo į ES sutartyje, be kitų sąlygų, buvo remiamasi galingosios Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Sovietinių laikų paveldas, neatitiko jokių naujausių saugumo standartų.

Pastaraisiais metais matomas naujas pokyčio ir nežinomumo laikotarpis valstybei. Artėjant paskutiniam aktyvaus Ignalinos reaktoriaus uždarymui, padidės Lietuvos priklausomybė  nuo naftos ir dujų, daugiausia keliaujančių iš Rusijos. Susirūpinimą kelia kitų rytinių kaimynų natūraliųjų resursų naudojimo politiniams tikslams patirtis. Dar prieš 3 metus, dujotiekyje vedančiame iš Rusijos į Klaipėdą, naftos tiekimo veikla buvo nutraukta po nedidelio techninio incidento (remiantis oficialiais pranešimais). Tikroji šio sustabdymo priežastis galėjo būti strategiškai Lenkijos įmonės įsigytas lietuviškas naftos perdirbimo fabrikas, nuošaly paliekant Rusijos pasiūlymus, kaip praneša laikraštis The Moscow Times.

Beveik sovietinis elektros žemėlapis

Kalbant apie energetiką, Lietuva turi daug ką papasakoti. Pasak Broniaus Rasimavičiaus, Lietuvos eksperto Nacionaliniame energetikos forume, Sovietų Sąjunga dar vis atsispindi elektros žemėlapyje. Tankus elektros ryšių tinklas jungia Lietuvą su Latvija, Baltarusiją, o per jas ir Rusiją. Tačiau šios jungtys, siekia linkti ties vakarais.

Dėl šios priežasties, planuojamos dvi didelio masto jungtys su Švedija ir Lenkija, jog šalis galėtų būti sujungta su bendruomenės elektros tinklu, taip padidindama tiekimo saugumą. Norint kompensuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, planuojamos naujos atominės elektrinės statybos.

Vis dėlto, nei vienas iš šių projektų nebus pabaigtas iki 2015, todėl atidėliojimas menkai sumažina energetinio saugumo riziką ateinantiems metams, kuriais ir toliau būsime glaudžiai susiję nuo Rusijos tiekimo.

Monopolio interesas svarbesnis už piliečių?

Vienas pirmųjų naujosios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimų po rinkimų pergalės buvo energetikos tema. Tiksliau, kalba buvo dėl LEO LT – šalies vyriausybės įsteigtos įmonės, kuri vykdys elektros energijos tinklų sujungimo projektus ir statys naują atominę elektrinę. Anot Grybauskaitės, LEO LT įkūrimas yra „pats akivaizdžiausias Lietuvos perėjimo į oligarchiją pavyzdys“, rašoma Lietuvos spaudos pranešimuose.

Naudodamas savo organizacija skatinančia piliečių diskusijas apie energiją, Rasimavičius žengia dar toliau. Jis mus griežtai patikina, kad LEO LT, korporacija, susikūrusi dėl viešojo ir privataus turto sąjungos, yra „didelio masto korupcijos projektas“, kuris taip pat planuoja finansuoti savo projektus, ženkliai didindamas piliečių mokamas energijos sąskaitas.

Kitas kritinis faktorius yra šiuo metu visoje Lietuvoje sklindanti galinga piliečių iniciatyva. Ji jau surinko 7 000 parašų, kuriais prašoma panaikinti LEO LT – įstaigą, kuri, jų manymu, buvo sukurta kaip „dovana privačiai bendrovei NDX energija, turinčiai       „korumpuotą struktūrą“ ir stipriai nutolusią nuo bendro intereso. Pilietinio aljanso, stebinčio demokratinės sistemos kokybę, direktorius Liutauras Ulevičus aiškina, kad LEO LT kūrimas įvyko „nepotistiniais“ privataus partnerio rinkimais, diskriminuojant kitus konkurentus. Tai sukėlė problemų konstituciniame lygyje, taip pat ir dėl europinių lėšų gavimo.

Tačiau LEO LT nuo kaltinimų ginasi. „Interlinks“ bendrovės būstinė Vilniuje įsikūrusi ant Neries upės kranto.  Jos generalinis direktorius Antanas Malikėnas interviu teigė, jog šios korporacijos sukurta įmonė, skirta naujoms elektros jungtims plėtoti, bando pasislėpti už europinių diskusijų apie energijos liberalizavimą. „Ar verta turėti tiek daug bendrovių, veikiančių tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva?“ – klausia jis, grįsdamas įmonės egzistavimą. Kalbėdamas apie tariamą kainų padidėjimą, kurio bijo daugelis piliečių, Malikėnas prisipažįsta, kad planuojami didieji projektai bus iš dalies finansuojami elektros energijos kainai padidėjus apie 15%.

Numatomas branduolinis atgimimas

Energetinis saugumas ir klimato kaita vėl iškelia branduolinius klausimus. Remiantis 2006 metų birželio mėn. Eurobarometro duomenimis, po švedų ir slovakų lietuviai labiausiai remia šios energijos naudojimą Europoje.

Bronius Rasimavičius vis dėlto baiminasi, jog naujos elektrinės statymas atgrasys norinčius investuoti į atsinaujinančią energiją, kuri ateityje galėtų turėti didelį potencialą. Kita ekspertė, Inga Konstantinavičiūtė, nesutinka. Ji yra atsinaujinančios energijos ekonomikos specialistė Lietuvos energetikos institute ir prognozuoja privalomą branduolinės ir atsinaujinančios energijos sambūvį. Pasak Konstantinavičiūtės, Lietuvai nepavyks iki 2020 m. pasiekti europinio tikslo 20% skirti atsinaujinančiai energijai. Todėl net jei šalis progresuos nuo dabartinių 8,7% iki 12–15%, branduolinė energija greičiausiai ir toliau vaidins pagrindinį vaidmenį užtikrinant energijos tiekimą. Taigi, ar Lietuva galėtų žengti ta pačia kryptimi, kaip ir likusi Europa, atominio atgimimo link?

AUTORIUS Xavier Hervás Vigueras, VERTĖJA Urtė Alksninytė