Baltarusijos elito universitetas egzilije

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Sprendimas buvo priimtas: Europos humanitarinis universitetas, 1992 metais įkurtas Minske, Baltarusijoje, 2004 metais nusprendė prisijungti Vilnių (ir demokratiją). Šioje laisvo mokslo oazėje, baltarusiškas jaunimas ištremiamas vis tolyn į vakarus.

Vieną 2009 metų gegužės rytą, neįtikėtina ramybė apgaubė Vilniaus autobusų stotį. Kur dingo baltarusių pirkėjai savo kaimynams pardavinėję įvairius dirbinius? Nuo 2007 metų gruodžio, Lietuvai įstojus į  ES Šengeno zoną, kuri suteikia galimybę be pasų kontrolės keliauti 24 šalyse, jų beveik nematyti. Vizai kainuojant 60 eurų (£51), tai tapo brangia kelione. Baltijos šalių piliečiams, kurie 2004 metais įstojo į ES, Sovietų Sąjunga labiau tolimas prisiminimas. Tačiau, tik keliais kilometrais toliau, Baltarusijos pusėje, žmonės dar vis gyvena sovietinėje tvarkoje. Baltarusijoje, įstrigusioje tarp ES ir Rusijos, KGB nenuilstamai persekioja besipriešinančius rėžimui. Nuo pat 1994 šalis yra valdoma Aleksandro Lukašenkos rankomis. Buvęs tarybinių ūkių vadovas netrukus įvedė diktatūrą. Baltarusijos Respublika (oficialus pavadinimas) tepažino trumpą demokratinį periodą, tarp 1991 ir 1994 metų. Nepaisant to, šio laikotarpio užteko, jog 1992 metais Minske įsikurtų Europos humanitarinis universitetas. Visų keisčiausia, bet paskutinysis diktatorius Europoje, toleravo šį privatų kompetencijos kėlimo centrą savose žemėse beveik visą dešimtmetį. Tai tęsėsi iki tol, kol tai tai buvo jam palanku. Todėl 2004 metų birželį, studentai ir universiteto darbuotojai turėjo susikrauti lagaminus. Valdančiųjų jėgų pateiktas paaiškinimas buvo grįstas tuo, jog ,,tapo per lengva pateikti į universitetą”. Mintyje jie turėjo iš vakarų atvykstančius ir išvykstančius dėstytojus, pakviestus pasidalinti savo patirtimi. Minsko universiteto teisiniai argumentai sustabdė įvairių jo rėmėjų pastangas, paversdami jas neįmanomomis. Todėl universitetui teko rinktis kelią egzilyje…

1000% daugiau studentų

„Vilnius iškilo kaip akivaizdus pasirinkimas”,- prisimena Gregorijus Minenkovas, EHU lektorius. Taip pat, tarp Lietuvos sostinės ir Minsko tėra 4 valandos. Todėl, EHU oficialiai persikėlė į Lietuvą, tik keliomis troleibuso stotelėmis nutolus nuo sostinės centro. Visi stengėsi, jog šis pasikeitimas būtų kiek įmanoma sklandesnis. Lietuva pasiūlė vietą ir vizas, Europos komisija subsidijavo nemažą dalį einamųjų išlaidų, o likusį projektą finansavo įvairūs fondai.

Daugelis studentų gauna stipendiją: taip padengiami mokesčiai ir pragyvenimo išlaidos. Taip yra ir Alenai, 3 kurso politikos mokslų baltarusei studentei. ,,Didžiajai daliai mano kurso draugų, Vilnius, tai tik dar vienas Baltarusijos miestas”,- teigia ji. Abi šalys maždaug penkis šimtmečius buvo valdomos tuo pačiu suverenitetu (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė). „Atvykti čia nėra jokių problemų. Mus lietuviai priima, o susisiekimas su Baltarusija yra puikus. Aš dažnai grįžtu atgal į Minską pasimatyti su vaikinu ir šeima”,- tęsia Alena. „Vienintelis iššūkis, tai lietuvių kalba, kurią tu gali išmokti, tačiau beveik visi aplinkiniai Lietuvoje kalba rusiškai”.

Nepaisant fakto, jog 1,800 EHU studentų Vilniuje dirba Rusijoje ir Baltarusijoje, 800 jų studijuoja nuotoliniu būdu. Nuo jo atidarymo Lietuvos sostinėje 2005 metų spalį, jų padaugėjo 1000%! Kartu su 96% baltarusių studentų įstojusių į 10 specialybių – nuo dizaino iki tarptautinių santykių, žurnalistikos iki politinės filosofijos – EHU puoselėja stiprų Europietišką požiūrį, skirtą formuoti demokratinės ateities Baltarusijos elitą. Ir vis dėlto… kaip teigia profesorius Minenkovas, atsakingas už pirmuosius metus: ,,Mes turime Lietuvos įstaigos statusą, mūsų diplomai pripažįstami vakaruose, bet mūsų pašaukimas yra tapti studentų mokymosi centru CEI zonoje (nepriklausomų, buvusių sovietinių valstybių bendruomenė – red.)”.

Teroristų lizdas?

Prieškambaris, kuriame studentai dirba su naujausiais kompaktiškais kompiuteriais, sukuria aukštųjų technologijų universiteto įspūdį. Daugumai studentų, EHU yra pagrindiniai vartai į vakarus. Visgi, ši svajonė turi savas ribas, kurias Siarhei, trečio kurso studentas, puikiai išmano. „Suprantu, jog baigęs studijas bus sunku legaliai dirbti ES širdyje”. Tad kokią ateitį šis gerai išsilavinęs elitas turės? Magistro laipsnis suteiktas EHU net nepripažįstamas Baltarusijoje. Šalyje, kurioje 80% darbų yra viešajame sektoriuje, EHU studentui darbą susirasti sunku.

Taip pat susiduriama su piktybiniais pranešimais valstybinėje televizijoje. Praėjusiais metais, 8 valandos žiniose, EHU studentai sužinojo, jog patys mokosi „teroristų švietimo centre”! KGB turėjo keletą nusikaltėlių stebimų žvalgybos. Grupelė jaunų žmonių dalyvavo judėjimuose prieš Baltarusijos vyriausybę. Tatjana Elavaya buvo viena iš jų. Buvęs Zubr (vakarietiškos pilietinės jaunimo organizacijos Baltarusijoje vadovas – red.), dabar jaunimo judėjimo Bunt vadovas, negrįžo į savo motinos namus nuo praėjusių 2006 metų prezidento rinkimų.

Savo mažame studijos tipo bute Vilniuje, ji globoja laikino prieglobsčio ieškančius vyriausybės disidentus. „Vilnius čia užima svarbų vaidmenį priešinantis Baltarusijos vyriausybei. Tačiau rytinė partnerystė, kuri vyksta Europos arenoje, palengva mus izoliuoja. Atnaujinamas dialogas su Lukašenka išstumia opozicijos jaunimą. Jei būsime prižiūrimi, Baltarusijoje niekas nesikeis”, – tvirtina ji. Ši radikali pozicija atstovauja daugumą EHU studentų, labiau linkusių palaukti ir pamatyti, o ne tapti aktyvistais.

AUTORĖ Rosinska, VERTĖJA Urtė Alksninytė