Lietuvos švietimo reformą stabdo sovietinis mentalitetas

This post is also available in: English, French, German, Italian, Spanish

„Mes susiduriame su tipinėmis problemomis, su kuriomis susiduria tokia jauna šalis“, – sako Kęstutis Kaminskas, profesorius ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėjas. Mes susitinkame naujame pastate, ką tik papildytame spaudos centru ir konferencijų sale.

„Mes negalime pakeisti profesorių mąstysenos per naktį. Daugiau nei pusė jų studijavo sovietinėje eroje, o šiandien moko studentus, kurie pažįsta tik nepriklausomą Lietuvą. Daugybė posovietinės eros mokyklų atrodo kaip gamyklų pastatai, nes jų paskirtis buvo ideologijos skleidimas. Mes turime tai įveikti”, – prideda Kaminskas.

1992 metais Lietuvos parlamentas deklaravo, kad švietimo metodai turėtų būti keičiami siekiant kiekvieno individo autonomijos, skleidžiant lygybę, toleranciją ir pagarbą kaimyninėms šalims. Šia prasme lietuviški mokymo metodai nėra nutolę nuo likusios Europos. “Didžiausias progresas, kurį mes galime pasiekti, yra užtikrinimas, kad kiekvienas jaustųsi laisvas. Tačiau mes turime užtikrinti ir tai, kad to būtų siekiama atsakingai“.

Maži atlyginimai profesoriams

Visų pirma reikia gerinti profesorių įvaizdį ir atlyginimus, kurie yra vis dar žemesni nei vidutinis atlyginimas privačiame sektoriuje. Jų darbas yra esminis ir kartais stoiškas, turint omenyje greitį, kuriuo jie turėjo keisti paskaitų planus, pavyzdžiui, mokydami istorijos. “Visas mokymas socialinių mokslų srityje išgyveno tokius milžiniškus pasiketimus per paskutinius kelerius metus“, – įžvelgia Irena Valikonytė, Vilniaus universiteto Viduramžių istorijos instituto lektorė.

Institutas įsikūręs miesto centre ir yra mėgiamas turistų. “Sovietiniais laikais Maskva spręsdavo, ko turi būti mokoma. Viskas buvo daroma pagal jų norus koncentruojantis į SSSR istoriją. Šiandien prioritetai pasikeitė ir mes skiriame daugybę laiko pačios Lietuvos istorijos tyrinėjimui. Mes taip pat praleidžiame pakankamai laiko prie Europos Sąjungos ir pasaulio istorijos, bet šiose srityse ekspertų mums trūksta“. Pokyčiai

juntami ir vidurinio išsilavinimo mokyklose: pamokos vyksta lietuvių kalba, o jų planais orientuojamasi tiek į JAV, tiek į Rusiją. Pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvai ir Lenkijai, nors kai kurie studentai mieliau studijuotų Latvijos arba Estijos istoriją.

Investicijų ir universitetų kokybės trūkumas

Šalyje yra 22 aukštosios mokyklos, kurių skaičiaus išaugimas susijęs su administracine reforma. Prieš keletą metų  pradėjo dygti vis daugiau privačių mokyklų, kurių, lyginant su valstybinėmis, yra mažiau nei 25 proc. Šiose institucijose mokestis už mokslą išaugo iki 2 tūkst. 500 eurų, t.y. aštuonis kartus daugiau nei mokestis valstybinėse.

Ekspertai pataria, kad universitetinio mokslo kokybės pakėlimas yra svarbiausias prioritetas. To nebuvimas yra priežastis, dėl kurios į užsienį studijuoti išvyksta daugiau studentų nei iš kitų Europos Sąjungos šalių. Studentų atstovai neatmeta pagerėjimo reikalausiančio streiko galimybės. „Vyriausybė sako, kad jei ji skirtų daugiau pinigų švietimo institucijoms, mes mokėtume didesnius mokesčius už mokslą. Tačiau viskas, ko mes norime, yra matyti pagerėjimą, – komentuoja  22 metų politikos mokslų studentas, aktyvus Vilniaus Universiteto studentų atstovybės narys Marius Skuodis. – Vyriausybė turėtų įlieti daugiau pinigų į švietimo sistemą, vietoj visą laiką dalijamų tuščių pažadų. Pirmenybė turėtų būti suteikta aukštesniajam mokslui, kurio kokybė lyginant su užsienio sistemomis yra ypatingai prasta“.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, lyginant su praėjusiais dešimt metų, 2006-ieji buvo metai, kai valstybinio mokslo sistemai Vyriausybės žadėta suma buvo pati mažiausia. Tik 5,2 proc. nacionalinio biudžeto – skaitmuo, 2005 metais užaugęs iki 6 proc., o 2004 metais – iki 5,8 proc. 2006 metų skaitmuo yra mažesnis už Europos vidurkį  – 5,5 proc. „Investicijos į švietimą mažėja lyginant su kitomis sritimis“, – įspėja Skuodis.

Dauguma studentų nori paprastesnio išėjimo į darbo rinką. „Žmonės migruoja, nes negali rasti darbų savo srityje. Nors nedarbo lygys Lietuvoje yra pripažįstamas žemu, kvalifikuoto darbo ieškotojams vietų yra labai mažai.” Skuodis taip pat kritikuoja profesoriams suteiktą būvį. „Mano fakultete kiekvienas dėstytojas turi kitų darbų ir dirba įvairiose vietose tuo pačiu metu.” Tai dar viena priežastis, dėl kurios reikalingos esminės reformos, arba tiesioginis švietimo sistemos permąstymas.

Lyderiai fizikoje ir biotechnologijose, atsiliekantieji socialiniuose moksluose

Nesena istorija vis dar daro įtaką dabarčiai.  Rusai pavertė Pabaltijį technologine zona, išreikšdami rimtą kitų sričių, tokių kaip socialiniai mokslai, paneigimą. “Ilgą laiką ši šalis turėjo ant jos uždėtus stabdžius. Investicijų trūkumas neleido progresuoti kitose srityse. Su ES lėšomis mes stengiamės įšokti į traukinį. Aš įsitikinęs, kad mes galime tai padaryti“, – sako Tomas Žalandauskas, fizikas ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos prezidentas. Lietuvos universitetai tikrai neturi problemų su moterų dalyvavimu švietime. 2006 metais išleista Eurostat apklausa skiria Lietuvai kaip šaliai, kurioje yra daugiausiai moterų, turinčių techninių mokslų laipsnį, pirmą vietą. Šis skaičius  – 55,5 proc. nuo bendro studentų skaičiaus yra artimas Latvijai (51,4 proc.) ir Estijai (51 proc.). Visos Baltijos šalys yra apie 29 proc. aukščiau Europos vidurkio. Tarp šalių, kuriose moterų skaičiai moksle yra mažiausi, yra Jungtinė Karalystė (20,1 proc.)  ir Liuksemburgas (17,7 proc.).

„Nepriklasomai nuo to, ar tu moteris, ar ne, uždirbti pinigus būnant mokslininku yra sunkiau. Todėl daug mūsų dirba kitose sferose“, – prideda aplinkosaugininkė Brigita Serafinavičiūtė. Ji tiki, kad vienas iš šalies tikslų turėtų būti baigusiųjų universitetus skatinimas grįžti į namus ir dirbti geresnėmis sąlygomis. Ji žino, kad pasakyti tai lengva, bet kaip ir kiti, išreiškia tikėjimą. „Esu tikra, kad viskas keičiasi labai greitai ir iššūkių yra daug. Mūsų tikslai turi išlikti ambicingi, kadangi turime būti geriausi Europoje!“

AUTORIUS Marc Serena