Emigracija, Erasmus ir Lietuvos studentai

This post is also available in: English, Polish, French, German, Italian, Spanish

Vis daugiau studentų prašo Vilniaus universiteto profesoriaus Žilvino Martinaičio leisti jiems laikyti egzaminus gegužės pabaigoje. Tai jiems suteiktų galimybę vykti dirbti į užsienio šalis, kurių populiariausios yra Jungtinė Karalystė, Airija ir Skandinavijos šalys. Spalį, praėjus mėnesiui nuo oficialios kadencijos pradžios, studentai grįžtų su šiek tiek papildomų pinigų.

Kadangi Lietuva keičiasi, ji turi prisitaikyti. „Anksčiau, studentai baigę universitetą pradėdavo dirbti Lietuvoje“, – sako absolventė Aneta Šerelytė. „Šį požiūrį pakeitė krizė: dabar jie pradeda keliauti jau studijų metu“. Nesvarbu, ar ieškoti naujų iššūkių, studijuoti, ar išvengti mažų atlyginimų ir nedarbo, šiai migracijai yra daugybė priežasčių. Augantis nedarbingumas ir mokesčiai – Baltijos regionui ir Lietuvos ekonomikai stipriai smūgiuoja ekonominė krizė.

Emigracijos bangos Lietuvoje

„Tai visada buvo problema, kurį vyko dar tuomet, ką dabar prisimename kaip senus gerus laikus“, – aiškina Žilvinas Martinaitis, dirbantis viešosios politikos ir valdymo institute tirdamas emigracijos tendencijas. 20% Lietuvos gyventojų yra globalizuoti, likę – labai lokalizuoti. Eglė Bar yra absolventė, dirbanti NVO savanore. Daugelis jos bendraamžių dirba neapmokamą darbą. Naudodamiesi šia taktika jie protingai išnaudoja laiką ekonominiu sunkmečiu. „Išvykti į užsienį nėra mano pirmasis pasirinkimas“, – priduria ji. Lietuvos jaunimo tarybos (LIJOT) atstovė Guoda Lomonaitė sako, kad studentai dažnai lankosi cv.lt/savanoryste puslapyje norėdami pasirinkti NVO teikiamus pasiūlymus. Pastarajai savanorio vietai LIJOT sulaukė apie keturiasdešimt CV. „29–35 metų amžiaus absolventai, ieškantys darbo, taip pat nori nuveikti ką nors naudingo”, – aiškina ji. Politiniu lygmeniu vyriausybės požiūris į krizę formuojasi kaip nauja švietimo reforma. Idėja yra ta, jog studentai, keičiantys savo studijų krypti prieš baigiantis studijoms, turi grąžinti mokestį už studijas. Anot Studijų užsienyje informacijos centro vadovo, ši reforma reikš, kad tikrąją emigracijos bangą išvysime tik 2010 metų rudenį. Šiuo metu pasekmės neaiškios, tačiau oficialiai tikėtina, jog dirbti užsienyje bus naudingiau.

Naujosios Lietuvos studentų tradicijos

Yra būdų kaip sugrąžinti ir lietuvius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas sako, kad ministerijoje veikia pagalbos liniją tiems, kurie šiuo metu gyvena toli, bet planuoja sugrįžti. „Siųsdami informaciją apie darbo galimybes, tai jiems padeda prisitaikyti prie darbo rinkos”, – sako jis. Pats ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis dirbo ir studijavo Nyderlanduose ir Vokietijoje, tam, kad grįžęs galėtų panaudoti šias žinias viešajame sektoriuje. Universitetai taip pat siūlo paskolas geromis sąlygomis, galimybę dirbti universiteto miestelyje, nors tai taikoma ne visiems. Vytauto Didžiojo universiteto tarptautinių reikalų biuro vadovė Jurgita Pilypaitytė priduria, kad krizė paveikė ir visos Europos studentų mainų programą Erasmus. „Vietiniai studentai susitinka rečiau, mažėja įvairių programų, veiklos“, – sako ji. Tai yra didžiulė problema, nes Erasmus programa daro didelę įtaką šalies įvaizdžiui. Išsiuntęs daugybę gyvenimo aprašymų, tačiau negavęs atsakymų, latvių studentas Vitalijus Filipskis pateikė paraišką gauti Erasmus stipendiją ir ją gavęs 2010 metų pradžioje persikėlė į Lietuvą. Ši stipendija yra didesnė nei bet kuri kita socialinė pašalpa kaimyninėse šalyse. Jis sako, kad dabar nebūtina taip jaudintis dėl pragyvenimo išlaidų – sovietinio stiliaus apgyvendinimas, kuriame jis apsistojęs Kaune, kainuoja 50 eurų per mėnesį (43 svarus).

Lietuvos padėtis nėra lengva, nors ši ir išgyvens ekonominį nuosmukį. Panašu, jog laisvo šalies dvidešimtį mininti šalis atsidūrė kryžkelėje. Kartu su nepriklausoma Lietuva užauginti jauni žmonės klausia – pasilikti, ar eiti? Vitalijus Filipskis sako, kad jo gimtosios Baltijos šalys dalinasi tomis pačiomis ekonominėmis problemomis. Kai jo paklausiu, kokie yra jo ateities planai, jis nusišypso ir tvirtai atsako: „Aš siekiu vietos Latvijos parlamente“. Kokia būtų jo partija? „Viskas Jaunimui“.

AUTHOR Krisztian Gal, VERTĖJA Urtė Alksninytė